Negaliu nepasidalinti, ką atradau. Paprastai vizualizuotos Sero Ken Robinson idėjos apie švietimo sistemos ydas.
Kitoks požiūris į ADHD – dėmesio ir interaktyvumo sutrikimą.
Nauji mokslo metai. Nauji iššūkiai. Nauji dalykai. Nauji dėstytojai. Nauji penalai. Nauji 32 spalvų flomikai. Nauja…
Atsinaujinimo proga siūlau seną istoriją
Kartą jaunas profesorius keliavo jūra. Jis buvo labai išsimokslinęs – prieš jo pavardę buvo visa virtinė santrumpų. Laivo, kuriuo jis keliavo, įguloje buvo senas neraštingas jūreivis. Kas vakarą jis ateidavo į jaunojo profesoriaus kajutę ir klausydavo jo apie įvairiausius dalykus. Senąjį žavėjo jaunuolio žinios.
Vieną kartą jūreiviui beišeinant iš kajutės po valandas trukusių kalbų profesorius paklausė:
- Seni, ar studijavai geologiją?
- Pone, kas tai yra?
- Mokslas apie žemę.
- Ne, pone, nelakiau mokyklos, nesimokiau universitete. Apskritai nesu nieko mokęsis.
- Seni, tu niekais iššvaistei ketvirtį savo gyvenimo
Senasis jūreivis išėjo be galo susikrimtęs. “Jei taip sako toks išsilavinęs žmogus žmogus, žinoma, tai turi būti tiesa, – mąstė jis. - Aš niekais išsvaisčiau savo ketvirtį savo gyvenimo!”
Kitą vakarą jūreiviui bešeinant iš kajutės profesorius vėl paklausė:
- Seni, ar studijavai okeanografija?
- Pone, kas tai yra?
- Mokslas apie jūra.
- Ne, pone, aš niekada nieko nesimokiau
- Seni, tu niekais išvaistei pusę savo gyvenimo.
Senasis jūreivis šį kartą išėjo dar labiau susikrimtęs. “Aš niekais išvaisčiau pusę savo gyvenimo, taip sako mokytas žmogus”.
Kitą vakarą jaunasis profesorius vėl paklausė jūreivio:
- Seni, ar studijavai metereologija?
- Pone, kas tai yra? Nieko apie tai negirdėjau.
- Kaipgi, tai mokslas apie vėją, lietų, orą.
- Ne, pone, kaip ir sakiau, niekada nėjau į mokyklą, niekada nieko nesimokiau
- Nesimokei apie žemę ant kurios gyveni; neismokei apie jūrą, iš kurios duoną valgai, nesimokei apie oro sąlygas su kuriomis susiduri kiekvieną dieną? Seni, tu niekais išvaistei tris ketvirčius savo gyvenimo.
Senasis jūreivis pasijuto nelaimingas. “Šis mokytas žmogus sako, jog aš niekais išvaisčiau tris ketvirčius savo gyvenimo. Tikra tiesa, turbūt tikrai išvaisčiau trid ketvirčius savo gyvenimo”
Kitą dieną atėjo senojo jūreivio eilė. Jis įbėjo į jaunojo profesoriaus kajutę ir sušuko:
- Pone profesoriau, ar jūs studijavote plaukimologiją?
- Plaukimologiją? Ką turite galvoje?
- Ar mokate plaukti, pone?
- Ne, nemoku.
- Pone, profesoriau, jūs niekais iššvaistėte visą savo gyvenimą!
Laivas užplaukė ant uolos ir skęsta. Mokantys plaukti gali nusgauti į netoliese esantį krantą, tačiau tie, kas nemoka plaukti, nuskęs. Man labai gaila, pone profesioriau, bet jūs iš tiesų praradote visą savo gyvenimą.
Istorija paiimta iš knygos W. Hart “Menas gyventi: Vipasanos meditacija”
Ne taip jau seniai teko apsilankyti kasmetinėje parodoje “Numokymas. Studijos. Karjera 2010″. Išėjau iš jos su pinkantiška idėja, kodėl nepaišdykavus ir neparengus kitų metų parodai stendo “Kodėl (ne)verta studijuoti?”. Ne todėl, kad noriu atkalbėti žmones pastoti į universitetą (kitokio statuso akredituotą dažniausiai mokymo įstaigą), bet išprovokuoti pamąstyti ko jiems iš tiesų reikia. Nebūtinai juk, iškart patikėti apšvietos projektu, teikiamų žinių reikšmingumu, suteikiamų įgūdžių svarba. “Visados maniau, jog mokslo tikslas išmokyti galvoti pačiam” – John’as Keating’as iš filmo “Mirusiųjų poetų draugija”. Kai tik mintis apie apie įsitikinimų mankštą parodoje aplankė mane – visa aplinka natūraliai pradėjo transliuoti įvarius šaltinius. Taip mane pasiekė Ivanas Iličius, švietimo sistemos kritikas, “Numokyklinta visuomenė” (“Deschooling society”) knygos autorius. Su pastarosios mintimis verta būtų supažindinti visus ”Mokymas. Studijos. Karjera” lankytojus. Vėliau interneto lobynuose / šiūkšlynuose sutikau tokį dalyką, kuris irgi galėtų būti aktualus abiturientams ir tikrai ne tik jiems. “Penkių minučių universitetas” – tai komiška Guido Sarducci kritinė įžvalga apie aukštąjį mokslą iki nerimo artima realybei. Pasižiūrėkite:
Jai turite pasiūlymų, ką galima dar galima būtų veikti tokiame stende, ar kažkokia forma norėtumėte prisidėti, visada labai džiaugsiuosi. Tiek padrikų minčių srauto…
