Revoliucija ar tik evoliucija?
Naktinės proto atostogos per ilguosius savaitgalius taip reikalingos. Jos supažindina su laikmečio mitologija. Sužinai, jog dabar populiarus orintologinis motyvas. Antai žmonės sako “gal einame palesti?”, suprask “gal einame išgerti?”. Kitas privalumas po tokių šokių su transcendencija – visu kūnu pajauti, jog atėjo metas, kai reikia padaryti ką nors teisingo. Tebūnie šis įrašas bus iš tos serijos.
Kairuoliškoji mintis kol kas toliau dominuoja po saule. Visokie LLRI dėl to burnoja. Man tai neskauda galvos. Bent šiai akimirkai. Perskaičiau nonformality tinklaraštyje apie mokymosi revoliuciją. Pamaniau, jog puikiai limpa prie stendo “Kodėl (ne)verta studijuoti?”. Meistriškai apnuogina švietimo (įsiklausykite į žodį) sistemos trūkumus.
Keletas Andreas Karsten pastabų apie mokymosi transformaciją, kurios skamba kaip revoliucijos lozungai:
- perėjimas nuo atminties sureikšminimo bei mokytojavimo prie atradimo ir mokymosi darant/ veikiant
- posūkis nuo sedėjimo ir pasyvaus klausymo prie aktyvaus bendradarbiavimo bei disciplinų jungimo
- palaikomas mokymąsis iš klaidų prieš bausmes pažymiais/ egzaminais ir panašiais įrankiais už apsirikimą
- didesnis ryšis tarp mokymosi ir gyvenimo, kuris praturtina ir papildo vienas kitą
- mokymas ne to ką reikia išmokti ir galvoti, bet mokymas kaip galvoti ir mokytis
- perėjimas nuo kontrolės ir instruktavimo prie palaikymo ir palydėjimo
- perėjimas nuo mokymosi erdvių, kurias kuria mokytojai, prie tų kurias kuria mokiniai
- palaikomas įgalinimas ir konstruktyvumas prieš kritiką ir barjerų gamyba
- priimti neapibrėžtumą kaip vienintelį tikrumą mokymosi procese
- neprisirišti prie istorinių segmentuotų struktūrų bei formalizuotų mokymosi programų
Tiems, kurie taupo laiką ir nelįs į nuorodas siūlau pasižiūrėti Ken Robinson kalbą apie šią revoliuciją:
http://www.ted.com/talks/sir_ken_robinson_bring_on_the_revolution.html
Visa mokymosi išsivadavimo idėja yra romatiška. O kuo baigiasi romatika paliksiu atsakyti kiekvienam pagal save…