In memoriam: TV laidai “Be pykčio”
Tik dabar atsikvošėjau ir supratau, jog televizijos laida “Be pykčio”, kurią laikiau neabejotinai Nr. 1 mūsų tėvynėje, parodė paskutiniąją savo programą ir atsisveikino su žiūrovais turbūt su visam. Ir dėl to kaip tais liūdna pasidarė, nes ji buvo viena iš sąlygų, kodėl tos šiūkšlių dežės (dar šiais laikais vadinamos televizoriumi) vis dar neišmečiau. O legendinės “The Beatles” daina “The Fool on The Hill” man labiausiai asocijuojasi su labai vykusiai parinktu šios laidos garso takeliu. “Be pykčio” man buvo sąmonės atgaiva nuo viso purvataškio, pasturgalio kulto eterio, perkamos ir šališkos, priklausomos žiniasklaidos, nihilizmo, agresijos, viešųjų ryšių spektaklių…
Vienareikšmiškai, tai nebuvo man vien paprasta TV laidėlė, tai buvo man tarsi mokykla, atvedusi į šviesesnį susimąstymo pasaulį, labai gerai užpildžiusi spragas ir trūkumus, kuriuos paliko mūsų švietimo sistema manyje. “Be pykčio” laida buvo erdvė leidusi iš arčiau pažvelgti į klasikines vertybes, universalius principus, apskritai susipažinti su gal net amžinomis žmogaus problemomis ir klausimais bei jų sąveika su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Laida įskėlė kibirštį manyje domėtis, gilintis ir net kai kuriai atvejais veikti.
Dar vos atmenamoje vaikystėje močiūtė mokindavo ir sakydavo, jog turėčiau būti inteligentas, o toji sąvoka man buvo tada tokia miglota, neaiški, sunkiai suvokiama, tam tikra terra incognita. Nors šitos sąvokos pradinius taškus ir susidėjau šeimoje, bet aiškesnes jungtis tikrai padėjo sujungti laida “Be pykčio”. Čia aš pamačiau, bent jau man taip pasirodė ir atrodo iki šiol, kokia gi yra inteligentiška diskusijos forma, kaip yra išlaikoma intelektuali brandi pokalbio maniera. Tas kalbėsenos būdas pasireiškė per tolerantiškai priimamus kardinaliai skirtingus reiškinių supratimus, vengiama tos labai paplitusios diskusijos kaip konflikto formos, nesivaikoma tos kovos kas pasakys suktesnį argumentą, todėl išvengta diskusijos kaip oratorystės cirko, pametančio turinio esmę, o kartu tuo būdu nebuvo užlipta ir ant laimėtojo – pralaimėtojo sindromo grėblio, todėl diskusijos baigdavosi visų dalyvių pergale. Inteligentiška buvo, mano galva, ir laidos temų ašis: pilietinė visuomenė, filosofiniai klausimai, asmenybės ir socialinė psichologija, menai, istorija ir pan.
Kiekvieną kartą su šiurpuliukais laukdavau tos laidos, kiekviena iš jų turėjo savo šarmo, atspalvio, itin žavėjo platus spektras skirtingų sferų pašnekovų, tarp kurių nemažas būrys tų kuriuos bent kažkuria dalimi galime pavadinti asmenybėmis… Antai A.Račas, R.Kuodis, T.Šernas, E.Aleksandravičius, A.Sabonis, J.Kazlauskas, J.Mekas, G. Nausėda, S. Kovoliovas ir begalo daug kitų idomių žmonių. Turbūt todėl daugelis laidų į mane įnešdavo nemažą sumišimo dozę ir užkabindavo išprusimo trūkumo stygą, paskatindavo savotišką žingeidumo alkį, kuris mintyse skambėdavo taip: “Po šimts pypkių, šiuo reikalu dar privalau stipriau pasidomėti”.
Iš tikrųjų neturiu tikslo nei matau prasmės čia vardinti kiek intelektualinių šaltinių ši laida mane paakino pasistudijuoti (už tikrinu, jog nemažai). Tačiau į ką su laidos pagalba įsimylėjau ir turbūt su visam, tai M. de Servanteso “Don Kichotą”, gal net galiu išduoti, jog tam tikri tos knygos idealai ir principai tapo reikšmingi mano gyvenime…
Simboliškai ir praktiškai net daugiau svarbu paminėti, jo paskutiniojoje laidoje buvo prisimintas Makmerfio personažo iš “Skrydžio virš gegutės lizdo” pasakymas: “But I tried, didn’t I? Goddamn it, at least I did that.” Ir tai buvo sugretinta su laidos iniciatyvinės grupės pastanga, mėginimu įnešti į visuomenę šviesos, tačiau tame kontekste man ji nuskabėjo kiek pesimistiškai. Dėl to čia norėčiau priminti, jog M.Forman filme ir K.Kensey knygoje tas Makmerfio mėginimas sukilti prieš tą sistemą turėjo gerų padarinių filme Šefas Bromdenas pabėga iš ligoninės, o knygoje matome išsirašančius pacientus…
Beje paskutinę laidą galite parsisiųsti arba pasižiūrėti čia: http://lrt.lt/archyvas/
Dar baisiai idomu, kokios tikrosios laidos uždarymo priežastys ir jų kombinacijos? Ar iniciatyvinė grupė nepakėlė kažkokio spaudimo iš naujos LRT vadovybės? Ar LRT taryba nepatiko ši laida ir ji negynė jos? Ar čia tikrai dėl Leonido Donskio planų kandidatuoti į Europos parlamentą, jei tik dėl to tai aš tikrai pažadu nebalsuoti už jį ir kitus paagituosiu pasielgti taip pat, nes mano galva L. Donskis reikalingas Lietuvai, ypač šios šalies jauniems žmonėms, labiau kaip laidos “Be pykčio” vedėjas negu europarlamentaras. Jei kas nors žinote, ką nors daugiau apie laidos pabaigimą, būkite mieli pasidalinkite su manimi, smalsu… Ir kiek jau neramu, ypatingai kai visuomenėje įsisiautėjo, toks vienas, kuris negatyvizmą skiepija, labai įtartinas spaudos konferencijas organizuoja, jau persikėlė ir į internetą…
Vienaip ar kitaip esu dėkingas visai laidos “Be pykčio” iniciatyvinei grupei už viską ką gavau laidos egzistavimo laikotarpiu net jeigu ji vis dėlto ir nepakils kaip feniksas iš pelenų…