Kaip išgelbėti PASAULĮ?
Turbūt, jau kas nors yra pasakęs, jog vertingi klausimai prasmingesni už ne kuriuos atsakymus. Didžioji dauguma nevyriausybinių organizacijų siekia išgelbėti pasaulį. Ir tai yra gražu. Ir tai yra galbūt neišvengiama superherojų kultūroje. Tačiau, net Motina Teresė yra prasitarusi: “If I look at the mass, I will never act. If I look at one, I will”. Lašo jūroje efektas. Jeigu žmogus jaučia, jog jo įnašas neduos apčiuopiamų rezultatų – jis pasitraukia. Verslas neišimtis! Seth Godin: show us too many sick kids, unfair imprisonments or burned bodies and you won’t get a bigger donation, you’ll just get averted eyes. Įtraukiančios ir lipnios problemos – apčuopiamos ir išsprendžiamos problemos.
NVO veiklą turi socialinius tikslus, teikia tam tikras visuomenės gėrybes, užpildo tam tikras skyles, mažina atskirtis, skatina įtrauktis. Teisingi dalykai. Tačiau nesunku pastebėti, jog daugelis NVO patiria abejingumą iš didesnės dalies visuomenės. Viena iš priežasčių dauguma NVO neišskaido savo didelių vizijų bei misijų į pragmatiškus, žemiškus uždavinius ir jiems pasiekti skirtas aiškias veiklas. Perfekcionizmas. Vienu ypu išspręsime visas problemas. Laužo juk niekas neįkūrinėja rąstais ar didelėmis trinkomis. Mano manymu, NVO reikia reguliariai atsigręžti į savo veiklą bei atsakyti į klausimą: kodėl mes iš tikrųjų plėšomės? Spėju, “Bėdų turgaus” efektyvumas – darbas su pavieniais asmenimis ir dažniausiai tiksliniais remėjais. Daugiavaikei šeimai stogas prakiuręs, tai ir kreipiamasi tiesiai į stogdengių įmones.
Verslumas plačiaja prasme, tai nėra vien tik užsidirbti ar pritraukti pinigų. Tai yra sugebėjimas atrasti savo nišą, joje išsiskleisti, megzti tinklus su suinteresuotaisiais. Kai pažvelgi į jaunimo organizacijas, atrodo, jog visos pasiūtos ant to pačio kurpaliaus. Gražu, jog sudarytos plačios galimybės, bet norisi unikalumo.
Nesuklysiu teigdamas, jog daugelis nevyriausybinių organizacijų saugo tam tikro pobūdžio viešąjį interesą. Šioje vietoje NVO gali ir budriau stebėti įvykius, kas tam tikrame lauke “pasišiko”, pasielgė socialiai neatsakingai, padarė visuomenei žalą. Dirbantieji su sveiko gyvenimo tema – gali nuolat priminti, kad ir kokiems aludariams, kad jie turėtų prisimti tam tikrą atsakomybę. Kuo arčiau tam tikra veikla artimesnė įmonės X veiklą, tuo jai bus paprasčiau pagrįsti ir pateisinti bendradarbiavimą. Modernaus modelio verslo ilgalaikė sėkmė priklauso nuo to, kaip įmonės sugeba darniai integruotis į aplinką ir jausti visuomenės socialines nuotaikas. Reputacija remiasi šiais neapčiuopiamais dalykais: pasitikėjimu, kokybe, nuoseklumu, santykiais ir jų skaidrumu bei apibrėžtais dalykais: investavimu į žmogiškąjį kapitalą, įvairovę ir aplinka. Kol visuomenė, ypatingai sąmoningoji jos dalis, kuriai priskiriu NVO, nesukurs įmonių tiesioginės atsiskaitomybės jai tradicijos, tol įmonės nedalyvaus socialiniuose veiksmuose, už kuriuos ji nesijaučia atsakinga. NVO organizacijos galėtų aktyviau tą sąmoningumą skatinti. Socialiai atsakingą verslą palaikyti, rekomenduoti draugams, savo reginiuose naudoti jų prekėmis ir paslaugomis.
Mikė Pūkuotukas sakė, negali visą laiką sedėti girios pakraštyje ir laukti kol prie tavęs prieis – pats kartais turi nueiti pas juos. Nekitaip reikėtų elgtis NVO. Nepaslaptis statistinės įmonės personalas yra neblogai pasirengęs veikti ekonomikos, rinkos ir technologijų sferoje. Tačiau jis dažnu atveju neturi žalio supratimo kaip užsiimti socialinių problemų sprendimu. Einant su konkrečiu pasiūlymu, nepamiršti, jog ne išmaldos prašote, o siekiate abipusiai naudingo bendradarbiavimo.
Energijos šitam tekstui įmūšė skaitytas P.Rymeikio įrašas “Dansu dansu” tinklaraštyje: http://www.dansu.lt/2009/09/17/prymeikis-motinos-tereses-efektas-arba-ar-seth-godin-buvo-teisus/